PAKOPA PO PAKOPOS

BUS STOP

Architect | Vaiva Andriušytė & Ernesta Bagužaitė
Type | Bus Stop
Status | Workshop Competition
Location | Curonian Spit Lithuania
Year | 2015
Publications | Archdaily

LT | Kuršių nerija – tausojančiai vystoma, socialiai motyvuota, savo identitetą turinti Pasaulio paveldo kultūrinio kraštovaizdžio vietovė. Be abejonės, Kuršių nerija – unikali vieta, kuriai reikalinga unikali architektūra, todėl sustojimų projektas tapo iššūkiu sukurti naują architektūrinę kokybę. Šiame projekte siekiama subtiliai interpretuoti vietos, tūrių sandaros ir medžiagų autentiškumą, išvengiant tiesmukiškų tradicinių formų atkartojimo, projektuoti kontekstualiai, įprasminti patį laukimo procesą ir paversti jį turiniu. Atgręžti žmogų atgal į gamtą – Kuršių nerijos vertybę.

Projekte siūloma plati sprendimų amplitudė – nuo minimalių korekcijų iki unikalaus ir kontekstualaus architektūros kūrinio. Atsižvelgiant į skirtingų vartotojų (vietinių gyventojų ir poilsiautojų) poreikius, projektą sudaro dvi dalys: naujos, išskirtinės architektūrinės kokybės reprezentacinės stotelės bei tipinių esamų stotelių sutvarkymo pasiūlymai.

Taigi apie viską pakopa po pakopos…

Aukštos Kuršių nerijos miškų pušys tarsi slepia nuo keliautojo iš abiejų pusių gaubiančius vandenis ir tik kur ne kur, proskynose, atveria melsvo horizonto užuominas. O juk taip norisi viena akimi aprėpti šią visą unikalią panoramą. Tiesa, tai galima padaryti, įkopus į Vecekrugo kopą ir pasiekus aukščiausią 6720 cm tašką Kuršių nerijoje, kur atsiveria unikali dvikryptė Kuršių marių ir Baltijos jūros panorama, perskirta Neringos iškyšuliu. Vecekrugo kopa buvo tankiai apželdinta žemaūgėmis pušimis – tarsi sustabdyta. Todėl sustojimas būtent šioje vietoje ir tampa prasmingas. Taigi sustokime Preilos – Nidos plente, ties proskyna, vienoje kelio pusėje švytinčia melsvu jūros horizontu, o kitoje – vedančią į Vecekrugą.

KELIAS… ko gero, vienas esminių raktažodžių kalbant apie Kuršių neriją. Čia viskas visada keliauja: tiek gamta, tiek žmonės, tiek architektūra. Todėl keliautoją sustabdome būtent čia –Kuršių nerijos kelio ir takelio per proskyną sankirtoje.
Sukurta stotelė kviečia ja eiti, palypėti, pamatyti, prisėsti ir, belaukiant kelionės namo, atsigręžti atgal į mišką.
Takų terasas atgrežiant atgal į gamtą ir paliekant kelią užnugarėje, pats laukimo procesas įprasminamas ir paverčiamas turiniu.

„Stotelių vertė kyla iš laukimo kaip specifinės temporalinės ir erdvinės situacijos: tai vietos-pauzės, kur Nieko nevyksta.“
dr. Jekaterina Lavrinec

Koncepcijos etape išspręsti teritorijos įvaizdžio, komforto ir naujų funkcijų klausimai. Po pakilusiais takais siūloma integruoti įvairias funkcijas: komfortišką, šiltą stotelę su LCD ekranu ir informacija; sanitarinį mazgą, pritaikytą ir neįgaliesiems; sezoninį barą – mini kavinę. Kitoje kelio pusėje projektuojami suoliukai bei dviračių nuomos punktas ir aikštelė. Visi sprendiniai išskirti į du įgyvendinimo etapus – tako įrengimas proskynoje, apžvalgos aikštelės ir terasų įrengimas bei papildomų funkcinių modulių integravimas.

Sukurta stotelė tampa charakteringos vietos – dinamiškos, aukščiausios kopos su dvikrypte panorama – vizitine kortele. Nuo Vecekrugo kopos atsiveriančios panoramos į dviejų vandenų sankirtą motyvas įprasminamas mediniais takais, išryškinant dvikryptes perspektyvas proskynose. Pakilusios nuo žemės terasos – tarsi sustabdyta kopos slinkimo akimirka, kaip ir pati Vecekrugo kopa sustabdyta apaugusių medžių. Medinių takų ornamentai perteikia netoliese esančių Nidos ir Preilos miestelių herbus.

Keliautoją pasitinka ir sukuria aliuziją apie jo laukiančia kopą pagrindiniai stotelės akcentai ties plentu. Stotelės aukštis – 6720 mm – tai subtili užuomina į 6720 cm kopos aukštį. Dinamiški tūriai atspindi kopos siluetą, o medžiagiškumas – mediena- vyraujančias spalvas ir faktūras tradicinėje vietos architektūroje. Nuo plento gilyn į mišką palaipsniui nutrūksta pasiekę smėlį.

Stebint Kuršių neriją iš skirtingų aukščių pozicijų patiriamos absoliučiai skirtingos nuotaikos. Sukurta stotelė taip pat leidžia patirti plačią pojūčių gamtoje amplitudę – nuo žemės ligi dangaus – vertikalų ir horizontalų vietos suvokimą. Visi sprendiniai siūlomi atsižvelgiant į dabar saugomų teritorijų reglamentus bet kūrybinių dirbtuvių metu vietos gyventojų ir įvairių sričių profesionalų išsakytas įžvalgas.